tratinti

trãtinti (-yti Upt, Bsg, Kpč), -ina, -ino Š, RŽ, DŽ, tràtinti (-yti Grž) Ar, Klov, Lnkv 1. tr. I, Sln, Š laužyti su garsu: Aš trãtinu žabus, t. y. laužau J(Als). Tratina medžius miške Dr. Išejęs ant žardienos, trãtins (laužys linus) kaip velnias kaulus Všv. Mins su mintuvais, trãtins ten anus (linus), brauks Sd. Pusiaurytį užvalgei ir tràtini ligi po pietų Grz. Lapų buvov su mama trãtinti (skinti) Šv. Toras trãtina dabar jaunūmenė, nežino ką daryti, o dirbti nė vienas nenora Vkš. | prk.: Krioka, rankas trãtina, grabą apgulusys Šts. ║ skaldyti, kapoti, triuškinti: Šalmus kardais trãtinti NdŽ. Vyrai malkas trãtina DŽ. Paplentes apsėdę akmenskaldžiai kantriai tratino granitą rš. ║ naikinti: Trãtina viską, kas tik pakliūva po ranka NdŽ. O tos patrankos tik eina par viršų, eglių viršūnes trãtindamos Rdn. [Kariauna] vienok narsavo lig paskuojo: kaipo gi ją stiprus neprietelius su didele smarkybe vis lauždamas tratino po savie S.Dauk. 2. tr., intr. garsiai daužyti, mušti: Ana ir užsidarė užsidarė tame bute, pradėjo duris laužti trãtinti Žr. | Ka trãtinau su alkūne į šoną Skd. 3. tr. smarkiai kūrenti, pleškinti: Kam tą ugnį taip trãtini, dar puodus išbėginsi Vkš. Netrãtink tu pečio teip didiliai – parsprogs Dr. Trãtina savo toras, matyti, nebtura kuo kūrenti Kv. Piemenys tràtina baisiausią laužą Jnš. 4. tr., intr. Lnkv pyškinti, poškinti, šaudyti: Šaudo tràtina, plaukai šiaušas DūnŽ. Ka pasiuto trãtyti – aš tik plūmpt ant pilvo NmŽ. Ar girdi, kaip pamiškė[je] trãtina? Vkš. Iš visų kampų pradėjo kareiviai tràtint Jnš. | prk.: Šios gadynės vaikų neužkabink, tràtina kaip iš šautuvo (smarkiai atšauna) Krš. Nešūkauk, netràtink žmonių tokiais žodžiais Krš. | refl.: Duodas, tràtinas, nerimsta svietas i dienos Krš. ║ intr. KŽ skambėti, dundėti. ║ intr. M ulbėti, burkuoti. ║ tr. šaudyti: Medinčiai su šautuvais tràtina žvėris, dykduoniai Krš. 5. Ar, Trk, Grg žr. 1 traškinti 4: Da žali serbentai, vaikai ėda, tràtina Šauk. Kol nėr [serbentai] išsirpę, vaikai trãtina kaip utis Tv. Neįkandami obūliai, tik vaikams tràtinti Krš. Gerus dantis dar turi, gali riešutus trãtinti Vkš. Trãtink trãtink kaulą, be dantis da išsilaužysi Vvr. Šuo kaulus tratina Krkl. Katė pelę tràtina Grk. ║ gausiai valgyti, kimšti: Tràtinu [obuolių], kad yra DūnŽ. Atsisėdęs prie obuolių ir trãtinu Krs. Prikvepusi troba kiaušynės, nu trãtinsma Rdn. Abu jaunesnieji tratino kiaušinį po kiaušinio J.Balt. Pietų nebnorėsi – trãtini ir trãtini obūlus Lkv. Aš savo vaikų turu saldainiams trãtinti End. | Trãtinau i trãtinau po penkias šešias tabletes, o daba nieko nebmačija End. 6. tr., intr. NdŽ žr. tratėti 6: Ką nugirdo, tą ir tratina, dar pats ataudų pripindamas rš. | Žmogus, išgėręs porą čerkelių, pradėjo tratintie ant kunegų Sz. 7. tr. J.Jabl(Žem), Up, Kv, Švnč tratant, bildant vežti, gabenti: Trãtina medžius iš miško DŽ¹. Kur tą maišą tràtini? DūnŽ. Gera pagada – visi rugius trãtina numie Šll. Tokius didelius medžius šiandie trãtina į turgų Vdžg. Vežė trãtino ratuos gulinčią par lytų Skr. Jug čia ne kaži ką trãtinti y[ra], važiuosiam Trk. ║ nešti: Šiandien šilta, bitys gerai trãtina medų Kal. 8. refl. triukšmą kelti: Po lentums, už aruodo žiurkės trãtinas LKT126(Erž). Vaikai, ko ten trãtinatės po lovą?! Mikiat! Rdn. Kas gal būt, kad šape tratinas, balsas girdėt? SI424. | Laužos, tràtinas (grūdasi, braunasi), kol į mašinas supulna DūnŽ. 9. intr. NdŽ euf. tuštintis, lengvintis: Trãtina pasilenkęs užduralė[je] M.Unt. Katine, bene tratini? Ggr.

◊ dantìs (dantimìs) trãtinti niršti, dūkti: Pasiutusios bobos, dantìs tràtina pársiutusios Krš. Šogeris parpykęs tik dantims trãtina Up. Tėvas supykęs, dantis tratindamas, lėkė laukan Žem.

kaĩp žìrnius į síeną trãtinti greitai, lengvai, sklandžiai kalbėti, skaityti ir pan.: Aimanavo, kad nemoka, o tratina kaip žirnius į sieną Šl.

\ tratinti; aptratinti; atitratinti; įtratinti; ištratinti; nutratinti; patratinti; partratinti; pertratinti; pritratinti; sutratinti; užtratinti